įmanyti

įmanýti; R 1. intr. Krkl įstengti, galėti, pajėgti: Aš skubinaus, kiek tikt įmaniaũ K. Ugnį kurdamas, kiek įmanai saugokis S.Dauk. Šeimininkas kaip įmanydamas jiems lankstės P.Cvir. Įmãnius viską sugrobtų ir suėstų, man nieko nepaliktų Skr. Kad įmanytų, visą svietą apžiotų Jnš. Įmanýtų – šaukšte vandens paskandintų Vkš. Kad įmanyčiau, savo mergytę į kvietkužę suskyčiau KlvD35. Kad aš tavę nematau, niekur rimti n'įmanaũ LB46. Nes kas įmano šius tavo žmonių pulkus valdyt? RB1Kar3,9. Be tavęs nieko neįmanome, nei ranką prie burnos prilenkti prš. Visus, kuriuos įmano arba gal, nuog bendrystos … atatraukinėja DP513. 2. intr. suprasti, suvokti, sumesti: Aš, būsiuos nieko neįmanąs, valgau ir į juos žiūriu Žem. Įmanýk įmanýdamas žmogus, kas čia pasidarė! Skd. | refl.: Kaimynas neįsimãno, gero[je] vieto[je] būdamas, o sako – negera vieta J. 3. intr. mokėti, sugebėti: Ar tu įmanýsi teip padaryti? Skd. | refl. tr., intr.: Įsimanaũ ir aš tą darbą J. Įsimano muilą išvirti Tr. Presuoti pašarų dar neįsimanome, nors šiaudus presuoti ne taip jau sunku įsimanyti rš. 4. intr. MŽ, Srv sugalvoti, žinoti: Aš n'įmanaũ, nei ką veikti, nei kur dingti K. Negal įmanýti, ar kasti burokus, ar bus šaltis J. Kepurę rankoje čiupinėja, neįmano, kaip čia pradėti kalbą Žem. Nebįmanydamys kaip į pilę begriauties, ima dar didesnius akmenis į pilę svaidyti S.Dauk. Vėlgi ražienos riogso neskustos, bulvės neatrinktos sėklai, nebeįmanau, kurio galo griebtis J.Balt. Visi šoko bėgti, kur kas įmanė Mš. Iš to džiaugsmo nebeįmanė kaip linksmintis MitI384. Gan aš nenoru gerti, ale neįmanáu kaip atsisakyti Krš. Jis mane suėstų, tik negali įmanyti, iš kurios pusės pradėti Prl. Neįmãno jis, kaip nuo to kalno reik nulipti BM324. | refl.: Ilgą valandą jis neįsimanė kas daryt BsPI103. 5. intr. užsinorėti, įsigeisti, užsimanyti, susigalvoti: Tegu sako, ką įmano, aš nieko nebojau JD1517. | refl.: Kitą kartą Prūsų karalius buvo įsimanęs žvirblius naikinti J.Jabl. Labai įsimanė joti ten, kur Nemuno bangos ūžia V.Krėv. Ir įsimanyk tu man keliauti žiemą! J.Balč. Katė įsimãnė lipti į džiautą pri sūrių Krkl. Kas kaip įsimãno, taip daro Ėr. Neįsimanýk visą dieną sėdėt be darbo Ps. Įsimãnė ženytis Plng. 6. intr. su bendratimi norėti, būti pasirengusiam ką padaryti, jei tik būtų galima: Būčiau įmanęs į vandenį ar į ugnį dėl jos šokti Žem. Jie įmano rankas kojas man išbučiuoti J.Jabl. Kotrė taip nori seniams įtikti, kad pri darbo klupdama bėga – įmanytų iš kailio išsinerti Vkš. Įmanýtų ans paskuoją kąsnį mun iš burnos išgreibti Vvr. Įmanýtų jai dangų prilenkti Skd. 7. tr. pastebėti, įžiūrėti: Atsirado siuvėjas, kurs sakės ypatingą drabužį pasiūsiąs iš tokio smulkaus audimo, kurį tik labai geromis ir šviesiomis akimis tegalima įmanyti Bs. \ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti